.avif)
Susipažinkime – papasakokite plačiau apie save. Kaip gimė idėja kurti tokią veiklą? Kas tai įkvėpė?
Nuo pat kiek save pamenu visada buvau labai komunikabilus žmogus, ta vadinama „kompanijos siela“. Tačiau didžiausias paradoksas tame, kad atsidurti čia, kur esu dabar, mane privertė sunki depresija ir kaip aš sakau „mano gyvenimo dugnas“.
Prieš beveik 4 metus turėjau nesėkmingą tulžies pūslės šalinimo operaciją, kurios metu netyčia buvo pažeistas pagrindinis tulžies pūslės latakas, netrukus man prasidėjo gelta ir aš vėl gulėjau ant operacinio stalo. Deja, antra operacija buvo taip pat nesėkminga, nes po jos turėjau dar ir pankreatitą, peritonitą bei pradurtą dvylikapirštę žarną. Čia istorija tęsiasi toliau ir esu perkeliama į kito miesto ligoninę. Labai neišsiplečiant, tai ten manęs laukė dar ne viena ir ne dvi operacijos, litrai vaistų, maistas per veną ir t.t., žodžiu pilnas paketas. Kadangi buvo kovidas, tai lankytojų neturėjau, tačiau man pasisekė, nes turėjau toje ligoninėje draugę rezidentę, kuri retsykiais užsukdavo.
Čia aš jau pradedu įsitikinti, kad fizinis ir psichinis kūnas yra be galo susiję. Važiuojam toliau, maždaug po dviejų mėnesių ligoninėse grįžtu namo, kur laukia iiiilgas atsistatymo procesas, nuolatiniai MRT tyrimai, vizitai pas gydytojus ir kitos peripetijos. Kai jau maždaug susitvarkė šis reikalas ir norėjosi pagaliau atsikvėpti, tuomet prasidėjo narkozių ir vaistų liekamieji reiškiniai bei padariniai. Didžiulės odos problemos ir bėrimai, nuolatinis niežulys iki noro šokti per langą. Susitvarkius odai atėjo dantų eilė, tad po gabalėlį, po gabalėlį ėmė ir didžioji dalis ištrupėjo per itin trumpą laiką. Ir galiausiai, kai jau viskas atrodė stoja į savo vėžias, atkeliavo jos didenybė sunki depresija, su kuria draugaujame jau kelis metus. Ir šiai dienai aš pamąstau, ar išvis čia buvo įmanoma išvengti tos depresijos? Vargu. Žinau, kad depresija kažkam tik labai skambi frazė, o kažkam gyvenimo būdas, kuris verčia nekęsti savęs.
Gyvenant kartu su depresija nori ar nenori, bet galiausiai turi su ja susidraugauti. Mano depresijos pikas buvo prieš nepilnus metus, progresavusi liga mane įmetė į alkoholio ir suicido liūną, kuris pasibaigė krizių intervencijos skyriumi. Tačiau, kad ir kaip baisiai skamba šitas etapas, bet šiandien būtent jam ir tam gyvenimo dugnui galiu padėkot už tai, kad esu, kur esu dabar. Būtent čia manyje gimė suvokimas, kad aš privalau garsiai kalbėti apie nepatogias temas, nes pamačiusi skyriaus „kolegas“ tarsi nustėrau – jauni, išsilavinę žmonės, kur atrodo iš šono gyvenime nepagalvočiau, jog šis žmogus išgyvena didelį chaosą viduje. Iki tol pati buvau viena iš jų – mažai su kuo dalinausi savo jausmais, bet čia sustojau ir supratau, kad galimai mano artimoje aplinkoje yra ne vienas, kuris gyvena tuo pačiu, bet bijo su kažkuo tuo dalintis ir tarsi bando apsimesti, kad su gyvenimu viskas yra gerai. Suprantu, kad pasaulio nepakeisiu, bet galiu pradėti nuo savęs. Tad galiausiai, po kurio laiko, ėmiau ir pasidalinau savo istorija socialiniuose tinkluose. Faktas, kad reakcijų buvo visokių tiek iš artimų žmonių, tiek iš pažįstamų. Vieniems atrodė, kad iš neturėjimo ką veikti prisigalvoju problemų, kiti priešingai – labai palaikė. Ir tai buvo geriausias mano žingsnis, nes viduje taip išsilaisvinau, tarsi: „aš savo dalį padariau, o dabar darykit kas ką norit su ta informacija“. Labai greitai pradėjau sulaukti svetimų žmonių istorijų apie jų patirtis, tai mane motyvavo nenustoti kalbėti garsiai apie nepatogias emocinės ir psichinės sveikatos temas. Supratau, kad jei padėsiu nors vienam pasijusti geriau, kuris eina per tą patį kelią, tik bijo kažkam atsivert, mano tikslas bus pasiektas ir būsiu suteikusi savo gyvenimui prasmę. Palaipsniui pradėjau dalintis ir praktiniais patarimais, kuriuos per kelis metus atradau ir kurie man veikia dėka terapijos bei intensyvaus darbo su savimi. Labai pamilau ir atradau save šioje temoje, komunikuodama stengiuosi pabrėžti, kad nesu psichologė, bet esu ta draugė ar tas ramstis, kuris tikrai supras, atjaus ir neteis. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad ši tema labai opi ir šitaip besijaučiančių žmonių yra labai daug, tiesiog jie bijo apie tai kalbėti. Stengiuosi padrąsinti ir leisti jiems suprasti, kad jie nėra vieni, kad šitaip jaučiantis nesi kažkuo prastesnis už kitus. Savo auditorijoje jau turiu virš 5 tūkstančių bendraminčių ir man yra be galo gera, kad žmonės pasitiki manimi, dalinasi atvirai savo jausmais ir išgyvenimais, klausia patarimo, o kai pasidalina apie geresnę dieną ir lengvesnę savijautą, tai mano širdis labai džiaugiasi. Taip pat dalinuosi ir saviugdos bei savirefleksijos temomis, emocinio balanso temomis. Domiuosi ir dvasiniu augimu, greit manęs laukia Reiki mokymai. Tad į savo komunikaciją pamažu įtraukiu ir naujų temų, kurios tarpusavyje labai susijusios, o viso ko rezultatas turėtų būti gera emocinė ir fizinė sveikata, meilė sau, savęs ir savo autentiškumo priėmimas.
Kiek tiksliai laiko vystote savo veiklą?
Mano veikla dar labai jaunas kūdikėlis, praėjo kiek daugiau nei pusė metų.
Kiek skirtingų veiklų vystote? Ar užsiimate tik savo veiklomis, o gal dirbate kažkur papildomai?
Kaip tik praėjusią vasarą pabaigiau antras studijas ir esu diplomuota skaitmeninės komunikacijos specialistė, tad šiuo metu esu „freelancerė“. Dirbu su socialiniais tinklais, elektroninėmis parduotuvėmis, rašau tekstus ir pan. Tad mano veiklos gana glaudžiai susijusios tarpusavyje.
Ar planuojate plėsti savo veiklą toliau ir siūlyti paslaugas ne tik Lietuvoje?
Tikrai planuoju, nes jaučiu, kad ši veikla gali tapti ne tik mano hobiu, bet ir viso mano gyvenimo darbu. Šiuo metu jau esu procese ir visai greit paleisiu savo internetinį puslapį, kuriame kiekvienas, kuris nori palepinti savo sielą, ras kažką ypatingo sau. Taip pat planuoju tam tikro formato renginius, skirtus atsipalaiduoti, pabūti čia ir dabar, sutikti bendraminčių. Tarsi lengvos formos terapija, tik be jokių įpareigojimų. Tikiuosi jau greit galėsiu tuo pasidalinti plačiau!
Ar susilaukiate vis daugiau susidomėjimo savo veikla iš kitų moterų?
Nors mano auditoriją sudaro ir vyrai, ir moterys, tačiau turiu pripažinti, kad moterų yra ženkliai daugiau. Labai džiaugiuosi, kad sulaukiu ne tik susidomėjimo, bet ir pasiūlymų kolaboracijoms.
Su kokiais sunkumais susidūrėte kurdama savo veiklą?
Sunkiausia turbūt buvo padaryti tą pirmą žingsnį ir išeiti į viešą auditoriją su tokiomis temomis. Buvo sunku nuryti tą karčią piliulę ir susitvarkyti su mintimis: „o kas ką pagalvos, o kaip čia atrodys, gal kažkas manęs nebemėgs“ ir pan. Persilaužus čia visa kita jau tapo labai organiška ir malonu. Tikiu, kad šią veiklą galutinai pritraukus ir prie verslo temos dar gali kilti sunkumų ir faktas, kad jų kils, bet man čia ant tieeek mano tema, kad niekas nebaisu. Ir tas jausmas kai gauni atgalinį ryšį iškart nubraukia visus sunkumus.
Kokias aktualias paslaugas galima atrasti jūsų veikloje kitoms moterims?
Šiuo metu moterys gali rasti praktinius patarimus apie pagalbą sau, dvasinį augimą, emocinę sveikatą. Motyvaciją mylėti ir priimti save, nebijoti skirtingų emocijų, nes jos visos svarbios bei kaip nesivaikyt tobulumo, o būti savimi. Taip pat visada mielai randu laiko pokalbiui ar susitikimui, pasidalinu praktiškais patarimais bei įrankiais, kurie man padėjo tam tikroje situacijoje. Stengiuosi kurti ryšį ir bendrystę, tad pas mane kiekviena gali rasti visokeriopą palaikymą, jei jo reikia. Tad kaip ir minėjau aukščiau, greit bus galima rasti ir daug daugiau.
Kaip atrodo Jūsų darbo diena, kiek turite kolegų, galbūt galvojate apie dar didesnį komandos augimą?
Kadangi esu freelancerė ir visos mano veiklos labai panašios, tad mano dienos būna labai skirtingos, o tą laisvą formatą aš labai myliu. Nors ir esu socialus bei komunikabilus žmogus, bet taip pat manyje labai daug intravertiškumo. Moku ir mėgstu būti su savimi bei dėliotis savo laiką kaip man patinka. Gyvenime teko dirbti ir nemažai samdomo darbo, tad darbas su kolektyvu irgi turi savito žavesio. Kol kas kolektyvo neturiu, bet ateityje apie tai tikrai dar galvosiu.
Ką Jums asmeniškai suteikė SIG Klubo narystė?
Tai yra erdvė, kur nutikus bet kokiai situacijai gali rašyti ir visada sulauksi atsakymo, patarimo, rekomendacijos. Veiklios moterys labai įkvepia ir skatina nenustoti bei eiti į priekį. Bendruomenė ir gyvi renginiai leidžia rasti nuostabių asmenybių ir bendraminčių, o su kai kuriomis ir artimiau susibičiuliauti. Taip pat labai vertingos paskaitos ir seminarai, visada gali augti ir tobulėti, o fainiausia, kad yra begalė skirtingų temų.
Kas, Jūsų nuomone, yra spindinti moteris?
Atsakant į šį klausimą iškart galvoje sukasi tai, kad visų pirma tokia moteris yra dvasiškai išprususi, sąmoninga ir žemiška. Mokanti priimti save tiek fiziškai, tiek emociškai. Unikali ir autentiška. Drąsi ir pasitikinti. Nepriklausoma ir mėgstanti humorą. Nuoširdi prieš save ir prieš kitus, mokanti brėžti ribas ir taktiška. Tačiau visų svarbiausia girdinti save ir savo sielą bei mylinti tai, ką daro. Tikiu, kad kiekviena moteris yra ypatinga ir turi savotišką šarmą, tik kartais užtrunka tą deimančiuką viduje atrasti. Kadangi visas gyvenimas yra ištisas procesas, tad svarbu ir mėgautis tuo procesu, o ne tik laukti rezultato!
